Raštas VRM dėl triukšmo valdymo

Dėl Vyriausybes pasiūlymų del ANK 488 str. (Viešosios rimties trikdymas)

Vidaus reikalų Ministrei Agnei Bilotaitei

Gerb Ministre,

Matome, kad Vyriausybės darbotvarkėje numatytas svarstymas dėl pasiūlymo bausti juridinius asmenis dėl ANK 488 str. pažeidimų (Viešosios rimties trikdymas).

Šio pasiūlymo pasekmė būtų žymiai lengviau skiriamos pakartotinės baudos įmonėms, grįstos vieno pareigūno subjektyvia nuomone, nesinaudojant triukšmo lygio matuokliais ir be svarių įrodymų dėl viršytų normų. Tai reiškia, kad būtų ženkliai mažiau skaidrumo, daugiau galimybių korupcijai ir dar daugiau baudų tiems, kurie realiai nedaro jokios žalos. Dažnai tokius skundus pateikia nauji kaimynai, kurie įsikuria šalia baro, nors anksčiau dėl jo veiklos problemų nekildavo. Ši “naujo kaimyno” problema aptikta ir Vilniuje, ir kituose miestuose, kuriuose auga naktinė ekonomika.

ANK 488 str. akivaizdžiai buvo parengtas dėl fizinių asmenų momentinio triukšmo incidentu, o ne dėl įmonių kasdienės veiklos. Dėl įmonių veiklos keliamo triukšmo jau egzistuoja Triukšmo valdymo įstatymo 48 str., su didesnėmis baudomis ir aukštesniais įrodymų reikalavimais. Pagal siūlomą įstatymo projektą, tas 48 straipsnis taptų tiesiog nereikalingas, nes žymiai lengviau būtų bausti pagal ANK 488 str., nepateikiant svarių įrodymų. O jei barui grėstų veiklos apribojimai dėl baudų be įrodymų, įmonė turbūt nuspręstų kovoti teisme dėl disproporcingumo ir turėtume daug nereikalingų bylų ir konfliktų. Taip problema vis tiek nebūtų išspręsta.

Taip pat galimai bus daugiau skundų, kurie dar greičiau ir efektyviau galėtų apriboti įmonės veiklą ar ją net uždaryti. Dar daugiau žmonių būtų motyvuoti pateikti skundus, o tai puiki terpė piktnaudžiavimo skatinimui. Tai reiškia, kad vietoje problemos sprendimo, bus reikalinga daugiau policijos resursų, nors pats pažeidimas tik administracinis, o ne kriminalinis. Mes diskusijose su policijos pareigūnais dažnai girdime, kad nubausti dėl ANK 488 str. pažeidimo tikrai nėra prioritetinis policijos darbas, būtent dėl pažeidimo nereikšmingumo, palyginus su BK pažeidimais, kurie yra jų prioritetinė sfera. Siūlomas įstatymo projektas sukurtų policijai daugiau darbo be teigiamų rezultatų.

Mūsų žinomis, nėra jokių šalių pasaulyje, kuriose efektyvus triukšmo konfliktų sprendimas yra didesniu baudų skyrimas nepateikiant įrodymų. Įstatymo iniciatorius nepateikė jokių įrodymų, kad tokia praktika sėkminga kitose šalyse. Atvirkščiai, mes žinome apie miestus, kuriuose sugriežtinta tvarka buvo panaikinta po keleto metų, nes tai kenkia kultūrinės veiklos vietoms ir smarkiai sumažino miesto patrauklumą, t.y., pakenkė miesto ekonomikai. 

Kaip ir paaiškinome šio įstatymo iniciatoriui, yra efektyvesnių priemonių mažinti konfliktų dėl triukšmo kiekį nedidinant policijos darbo krūvio ir nemažinant kultūrinės veiklos įvairovės naktimis – pvz., arbitražo procesai, statybų reglamento keitimai, garso izoliacijos priemonių finansavimas ir t.t. Prisegu mūsų raštą su geresnės praktikos pavyzdžiais iš užsienio. Prašome atsižvelgti į gerb. M. Skritulsko siūlymo rizikas, neskaidrumą ir galimas neigiamas pasekmes kultūros industrijoms.