Dėl barų triukšmo valdymo

Mindaugui Skritulskui et al

Gerb. Seimo nariai,

Matome jūsų iniciatyvą didinti baudas dėl triukšmo baruose ir įvesti įmonių vadovų atsakomybę pagal ANK 488 straipsnį.

Kadangi visada siekiame turėti gerus santykius su savo kaimynais, mes norime jums pasiūlyti efektyvesnių triukšmo valdymo sprendimų ir paaiškinti, kuo jūsų siūlymas yra potencialiai žalingas kultūrai bei ekonomikai.

Visų pirma, Jūsų minėtas ANK 488 straipsnis šiuo metu neįvardija įmonių vadovų atsakomybės būtent dėl to, kad jame apibrėžta ne įmonių ir kultūrinių renginių veiklos, o individų trumpai sukelto triukšmo kontrolė. Tai matoma pačio straipsnio formuluotėje.

Dėl argumentacijos trūkumų Vilniaus miesto mero naktinės ekonomikos komisija jau yra kritikavusi jūsų siūlomą sprendimą, kuomet Mykolas Majauskas pateikė panašų pasiūlymą.

Pagal ANK 488 straipsnį pareigūnai garso lygio nematuoja prietaisais, tad negali nustatyti leistinos normos: pažeidimas fiksuojamas pagal pareigūno subjektyvią nuomonę. Toks neskaidrumas gal ir nebūtų didelė bėda, jei kalbėtume apie mažas baudas asmenims dėl atskirų incidentų, tačiau, kiek suprantame, jūs siūlote pakeisti įstatymą tam, kad būtų įmanoma smarkiai apriboti verslą.

Mūsų nuomone, pagal Konstituciją, įmonės veiklos apribojimui reikia stipresnių įrodymų ir žymiai daugiau skaidrumo. Vieno pareigūno nuomonės nepakanka. Tokia įstatymo pataisa atvertų kelią korupcijai ir sukurtų dar didesnę pilkąją zoną, kuri didina riziką verslininkams ir atbaido juos nuo investavimo į renginių vietas. Tai reiškia, kad mūsų miestuose neišvengiamai sumažėtų kultūrinės veiklos.

Tas „triukšmas“, apie kurį kalbate, gali būti vietinio muzikanto įrašas naktiniame klube, lietuviško filmo garsas lauko kino teatre ar geriausios lietuviškos roko grupės koncertas parke. Būtina labai atsargiai formuluoti įstatymų pataisas, kad kartu su triukšmo mažinimu nebūtų slopinamas miesto kultūrinis variklis – kūrybingų žmonių veikla ir vietos, kuriose ji vyksta.

Primename LR Konstitucijos 46 straipsnį:

• Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.
  • Apribojimams nepakanka vieno pareigūno nuomonės.
• Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą.
  • Naktinė ekonomika, kultūriniai renginiai ir kita veikla viešose vietose yra naudinga visuomenei.
• Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.
  • Miestas be naktinio gyvenimo arba kultūrinės veiklos praranda patrauklumą ir konkurencingumą – tokie miestai neauga.
• Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.
  • Neskaidrus triukšmo reguliavimas mažina konkurencijos laisvę.
• Valstybė gina vartotojo interesus.
  • Tūkstančių vartotojų interesas yra galimybė turėti ką veikti ne tik dienomis, bet ir naktimis, taip pat ir paslaugų kokybė bei įvairovė. Jei dėl neskaidraus reguliavimo pramogų sektorius praranda investicijas, paslaugų kokybė ir įvairovė rizikuoja nukentėti.

Matome, kad analizavote baudų dydžius kituose miestuose, tačiau nematome įstatymų taikymo praktikos realybėje analizės. Taip pat nematyti, kad analizavote kituose miestuose vykstančius mediacijos procesus, pareigūnų darbo algoritmus, triukšmo valdymo priemonių finansavimą ar kultūros renginių subsidijavimo tvarkas.

Visuose miestuose egzistuoja tas pats iššūkis teisingai ir efektyviai valdyti triukšmą naktimis. Pagal kitų miestų praktikų rezultatus matome, jog efektyviausias būdas yra skaidrūs mediacijos procesai, o ne nepagrįsti iškvietimai ir neskaidrios nuobaudos. Vilniuje jau turime naujus Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnų darbo algoritmus, kurie skaidrina ir optimizuoja procesą taip, kad dažniausiai vengiama rimtų konfliktų dėl triukšmo Vilniuje.

Dalyvaujame diskusijose su kolegomis kitose šalyse, esame Europos gyvos muzikos renginių vietų atstovų federacijos „LiveDMA“ nariai. Dažnai vystomi pokalbiai apie triukšmo valdymą, bet nepastebėjome, kad Lietuvoje vyktų didesnės problemos, lyginant su kitomis šalimis. Taip pat kituose miestuose nematome pavyzdžių, kur baudų didinimas būtų sėkminga triukšmo valdymo priemonė arba valdžios prioritetas

Baudos pažangiausiuose pasaulio miestuose yra tik paskutinė, radikaliausia priemonė, o savivaldybės pirmiausia siekia bendrauti ir bendradarbiauti su įstaigų vadovais ir šalia gyvenančiais žmonėmis, kad problemos neeskaluotų iki tokių situacijų, kurios reikalautų Teismo įsikišimo.

Sprendimai

Paryžiuje jau dešimtmečius egzistuoja formalus mediacijos procesas, pagal kurį įmanoma skaidriau balansuoti tarp interesų ir priimti teisingus sprendimus. Mediacijos proceso egzistavimas jau savaime yra konfliktų prevencija, nes abi šalys gali suprasti, kad pilkųjų zonų nėra ir jos privalo siekti racionalaus kompromiso. Mediatorius bando užtikrinti ir veiklos tęstinumą, ir šalia gyvenančių gyventojų ramybę.

Berlyne vyksta finansavimo programa verslams ir gyventojams, kuriems reikia garso izoliacijos priemonių. Savivaldybė tas priemones subsidijuoja ir saugo kultūrinių renginių vietas nuo nereikalingo uždarymo. Tai yra geriausias sprendimas ir kultūrai, ir ekonomikai, ir visuomenei. Tokį sprendimą sudėtinga įgyvendinti Lietuvoje, nes savivaldybės negali finansuoti triukšmo valdymo priemonių privačiose patalpose. Gal būtų įmanoma jums, Seimo nariams, pasiūlyti perduoti šį sprendimą savivaldos lygmenin ir taip paraginti įsteigti garso izoliavimo fondus, kad būtų patenkinti gyventojų, verslų ir miestų ekonomikos interesus bei užtikrinti darną miesto augimą?

Londone asmuo, kuris pageidauja konvertuoti patalpas į gyvenamosios paskirties, tampa atsakingas už garso izoliavimo priemonių įdiegimą ir gali būti priverstas kompensuoti išlaidas toje vietoje jau esantiems barams dėl baudų, kylančių dėl naujų gyventojų skundų. Vystytojui privaloma įspėti pirkėjus apie tai, kad šalia egzistuoja triukšmo šaltinis, kuris turi teisę veikti toliau, jei neviršija savo įprasto triukšmo lygio. Tokia taisyklė mažina konfliktų kiekį augančiuose miestuose. Dar svarbiau – yra ilgai veikiančių pramogų vietų, kurioms suteiktas sui generis statusas, ir tokiu būdu jos tampa teisiškai atskirtos nuo kitų paprastų įstaigų tam, kad būtų įmanoma jas finansuoti iš valstybės biudžeto ir taikyti tinkamesnę triukšmo valdymo tvarką, t.y. saugoti jas nuo uždarymo po daugelio metų visuomenei vertingos veiklos.

Priešingai negu kitose šalyse, Vilniuje turime mūsų asociacijos nario „Soho“ naktinio klubo pavyzdį: daugiau nei dešimt metų šis klubas be problemų veikė administracinės paskirties patalpose, bet buvo išduotas leidimas pakeisti dalies pastato paskirtį iš administracinės į gyvenamąją, ir dabar „Soho“ gresia uždarymas dėl gyventojų skundų. Tai akivaizdi neteisybė, o dėl jūsų pataisyto ANK 488 straipsnio tokie atvejai būtų dar dažnesni.

Norime pabrėžti, kad kultūrinė veikla naktimis yra skatinama daugelyje pasaulio miestų. Tai yra laikoma ne problema, o iššūkiu. 

Airijos vyriausybė ką tik parengė konkursą dėl dešimties savivaldybių naktinės ekonomikos plėtros skyrių finansavimo. Pats įvertinau paraiškas kaip įvertinimo komisijos narys. Paraiškose nėra jokių siūlymų didinti baudas, tačiau siūloma daug priemonių dėl darnios kultūros plėtros. Pasirodo, kad pasaulyje yra nemažai būdų mažinti konfliktų kiekį ir užtikrinti miegančių ramybę be nereikalingos žalos miesto kultūrai. Yra net būdų skatinti vykdyti daugiau kultūrinės veiklos naktimis be didelių problemų dėl triukšmo.

Esame už tai, kad triukšmas būtų suvaldytas, bet tuo pačiu esame ir už skaidrumą bei kitų šalių geriausių praktikų taikymą, todėl negalime palaikyti jūsų pataisos ir tikimės, kad šiuo raštu mums pavyko paaiškinti, kaip barų triukšmo valdymas galėtų būti efektyvesnis ir teisingesnis, kad kuo mažiau trukdytume trokštantiems poilsio, o nemiegančių žmonių sielas maitintume kultūra naktimis.

Pagarbiai

Mark Adam Harold

Naktinės ekonomikos asociacijos valdybos pirmininkas